Audra

Jean-Marie Gustave Le Clezio (g. 1940) – garsus prancūzų rašytojas ir
profesorius. Jis parašė daugiau nei 40 knygų. 1963 m. gavo Prix Redaudot
už romaną „Tardymas“. 2008 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija kaip
„naujų išvykimų, poetinių nuotykių ir kūniškų ekstazių autorius, žmonijos,
esančios už valdančiosios civilizacijos ribų ir po valdančiąja civilizacija,
tyrinėtojas“. „Audra“, pasirodžiusi 2014 m., yra vienas paskutiniųjų autoriaus
kūrinių, sudarytas iš dviejų ilgų apysakų, paties autoriaus įvardytų kaip „2
novellas“. Šios apysakos – tai dvi jaunutės moterys, mergaitės, skirtingos
pasaulio vietos, dvi tapatybės, dvi šiuolaikinės istorijos. Jomis autorius
išreiškia pagarbą dviem jaunoms herojėms, kurios kiekviena savaip grumiasi,
ieškodamos savo šaknų, meilės: viena – niekada nematyto tėvo, kita – motinos ir
neįmanomos meilės. Jos atkaklios, nepalūžtančios, nepaisant jas supančios
tuštumos.

Pirmojoje
apysakoje „Audra“ žodį vienas po kito perima du pasakotojai, pagrindiniai
veikėjai: jau pagyvenęs buvęs karo žurnalistas ir neišpažinto nusikaltimo,
kuriam neužkirto kelio, liudytojas. Kita – trylikametė paauglė, taip pat
nevietinė, į šią salą dar visai mažutė atgabenta vienišos motinos, kurią
mergaitės tėvas paliko besilaukiančią. Veiksmas vyksta vienoje atokioje Japonų
jūros saloje, kurios moterys („jūros moterys“) nardo, gelmėse rinkdamos
moliuskų derlių. Buvęs žurnalistas grįžta į šią salą, kurioje kadaise gyveno,
ieškodamas akistatos su savo asmenine paslaptimi ir galbūt mirties. Pažintis su
jaunute Džuna, našlaite be tėvo, ir meilė, kurią jis palaipsniui jai įžiebia,
grąžins jį į gyvenimą, o mergaitei teks įveikti neįmanomos meilės neviltį ir
išsižadėti išsiilgtos tėviškos meilės.